pavysti

pavysti
2 pavýsti intr. K, Rtr, , ; Q566,616, SD396,461, R, R385, , 518, S.Dauk, Sut, N, M, L, LL94,155,192 truputį nuvysti, suvysti: Žolė pavýtusi KII315. Žiedai greit ant saulės pavýsta NdŽ. Nuskintas žiedas pavýto J. Šilelis pavyto, žirgelis palyso, kuo benujosiu prie savo mergelės! J.Jabl. Žolelė pavýtusi, kad ir laisčiau Jdr. Sugrėbėm šieną, nespėjusį nė pavýsti Plt. Bulbės pavýtę, iš kur bebus skanumas?! Mžš. Subatoj susodino kopūstus, ir kad nors vienas būt pavýtęs – stačiūs visi Slm. In lauko stovi stovi dobilai, pavýsta kiek, juos pakasioji pakasioji Klt. O kad aš ejau, juoda žemė linko, po mano kojelėm žolelė pavýto (d.) Krtn. Kvietkai pavýsta grinčioj, nemylia, kad būtų karšta Kr. Kap lietus nenueima, tai tie bulbienuoliai pavýtę Lz. Ir pavýto vainikėlis ant mano galvelės JD40. O ko pavýtai, žalia rūtelė, daržužy žaliuodama? JV249. Papūs muni šiaurysis vėjelis, pavys muno žalienjai lapeliai StnD17. Lankos žolelė pavyto, kad grėbėjelę išvydo S.Dauk. Rūta, rūta, žalia rūtele, ko pavyto lapeliai tavo? Vd. Rūta rūtužaite, tu mano žalioji, ko sudžiūvai, ko pavytai žalia bebūdama? N165. Liepelė žal’s medis tai dailiai žaliuo[ja], o kas ją įžeidžia, pavysta ji tuo LB68. Jo lapai nepavysta CII735. Pavyto žolė ir žiedas nukrito DP463. Vartokime tieg gerumais, kurie yra, vynu brangiu ir mostimis papildykimės, karūnavokimės rožėmis, kolei nepavysta SPII100. Želmenys dygsta, auga, žydi ir po tam pavysta Kel1935,31. | prk.: Ji buvo dar jauna, tik be laiko pavýto 1. Pavýtęs veidas NdŽ. Pavýtusi jau merga, kas grobs? Krš. Iš tolo atrodė jaunas, bet arčiau jam priėjus, veidas pasirodė nuvargęs, burna buvo pavytusi, neskaisti LzP. Dar̃ vyrai ižg ryti jau pavýtę (išgėrę) Drsk. Dievas mus atgimdė… ant nepragaištančios ir čystos nepavystančios tėvonystės BPII13. [Žiedo] gražumas neižvys pagedimo, kurio meilingumas niekad netur pavýsti DP625. Nepavystantį garbės vainiką gausite NT1Ptr5,4. Ponas Dievas savo atskolijimo gromatą buvo rašęs ant pavytusių veidų, ant tuščių stalų Ns1850,1. Ir pavyto jaunos dienos kaip darže žolelės S.Dauk. Aš pas savo močiužę vis baltai raudona, o pas tave, bernyti, kai mėta pavýtau, kai dilgynės šaknelė LB47. \ vysti; apvysti; įvysti; išvysti; nuvysti; pavysti; pervysti; pravysti; privysti; suvysti; užvysti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужно сделать НИР?

Look at other dictionaries:

  • pavysti — pavýsti vksm. Gė̃lės nuo sáulės grei̇̃t pavýsta …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • pavysti — 1 pavysti tr. KŽ pamatyti: Pavydau sviestą raugtinalė[je] išsišiaušusį Šts. Ir aš tiktai bepavydau, kad ana paejo Lnk. Bet lig tiktai pavydo brolius savo lietuvius, tujau vieros krikščioniškos išsižadėjo S.Dauk. vysti; įvysti; išvysti; pavysti;… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • užvysti — 2 užvysti intr. kiek pavysti: Kokia šiandien kaitra saulės, kad užvyto visi lapai KŽ. Nelaistytos rūtos visai užvyto LKKXXIX45(Pns). | prk.: Aš užvysu kap žolutė Zt. Kol tu tep jauna numirei, kol tu tep skora ažvytaĩ kap žolelė rudenį? (rd.) LzŽ …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apvysti — 2 apvysti intr. K, Rtr, NdŽ, KŽ, apvỹsti Š; D.Pošk, S.Dauk, M, L kiek suvysti: Apvytusios gėlės DŽ1. Apvytęs jau šienelis, priš vakarą susigrėbsav End. Sudėjau apvytusį šieną žaginiuos Ktk. Supjovė, o nemaž neapvytusios pradalgės Rdn. Ką te… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išvysti — 1 išvysti tr. K, Rtr, KŽ 1. Q25,35,221, SD1100, SD196,388, H180, R, MŽ, Sut, N, M, L, ŠT54,57 pamatyti: Pirm ižvyst SD237. Viešpats išvydo maną varpą CI120. Ižvystu (Išvystu MŽ160), įžvelgiu R122. Išvydome juos nuo kalno leidžiantis Š. Kurs buvo… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išvysti — 2 išvysti intr. Rtr, NdŽ, KŽ; M, L, LL174,298 daugeliui nuvysti: Išvỹto visi žolynai ir medžiai Š. Oras rados troškus, visų žolelių lapai išvytę gulėjo ant žemės Žem. Bulvės [padaigintos] buvo išvytusios, jau žydžia, anksčiau dygo Vdk. Išvytęs… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nuvysti — 2 nuvysti intr. Rtr, DŽ, KŽ, JT277, nuvỹsti Š; S.Dauk, LL110,127,174, ŠT328, ŽŪŽ72 netekti stangrumo, suglebti (apie augalus): Nuvyto medžių lapai per kaitras NdŽ. Nelaistomų burokų lapai nuvysta per karštį NdŽ. Pamerk gėles – nuvìs gi Strn. I… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pavydimas — pavydìmas sm. (2) → 1 pavysti: Tos atmainos iš pirmo pavydimo rodos vienokios esančios: bet gerai parveizėjus, kitoniškomis pasirodo P. vydimas; įvydimas; išvydimas; pavydimas …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pavysdinėti — žr. 2 pavysti. | prk.: Nei ugnis paskurdinėja, nei vanduo pavirdinėja, tik jauno bernelio širdelė pavysdinėja (d.) Nč. vysdinėti; pavysdinėti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pavytimas — pavytìmas sm. (2) KII315, NdŽ; S.Dauk, Sut → 2 pavysti: Mergikės įkandin vyrų šarpavo, nelaukdamos nė pavytimo žolės Žem. Jam didę puokštę iš baltų ir raudonų rožių įdavė, kuri dėl nepavytimo į vieną… puodą buvo įdėta Kel1881,88. vytimas;… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”